Agromiškininkystė: medžiai kaip būsimas mūsų laukų gelbėtojas!

Agromiškininkystė: medžiai kaip būsimas mūsų laukų gelbėtojas!

Hohenheimo universitetas yra skirtas intensyviems agromiškininkystės tyrimams – metodui, kuriame medžiai ir krūmai derinami su žemės ūkiu ir ganyklų tvarkymu. Garsiai Gabotas Šis metodas padeda ne tik didinti biologinę įvairovę, bet ir padidinti žemės ūkio sistemų atsparumą klimato kaitos rizikai. Ypač ilgalaikis tyrimas parodė, kad medžių eilės net vidutinio klimato juostose gali duoti realios naudos stabilizuojant pasėlių derlių.

Renningeno Ihinger Hof atliktas tyrimas rodo, kad įvairūs veiksniai, tokie kaip medžių rūšys, atstumas tarp medžių eilių, dirvožemio kokybė ir klimato sąlygos, daro didelę įtaką derliui. Studentai analizuoja, kaip medžiai reguliuoja mikroklimatą ir mažina ekstremalių temperatūrų bei vėjo greitį. Šios išvados sustiprina požiūrį, kad agrarinė miškininkystė gali būti perspektyvi ateities žemės ūkio strategija.

Agromiškininkystės privalumai ir iššūkiai

Agromiškininkystės sistemos pasižymi gebėjimu derinti žemės ūkio kultūras su daugiamečiais sumedėjusiais augalais. Tikslas – sukurti atsparias agroekosistemas, kurios ne tik aprūpintų maistu ir pašarais, bet ir generuotų energiją bei medieną. Tai ypač aktualu didėjant klimato problemoms, tokioms kaip sausros ar smarkus lietus. Gerai suplanavus, sumedėjusių augalų ir subkultūrų derinys gali padidinti bendrą produktyvumą net nuo 36 iki 100 procentų Laipsniškas žemės ūkio perėjimas akcentai.

Tačiau yra ir iššūkių, kuriuos reikia įveikti. Medžių ir kultūrinių augalų konkurencija dėl išteklių, pavyzdžiui, šviesos, vandens ir maistinių medžiagų, gali sumažinti derlių. Pavyzdžiui, Hohenheimo universitete atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad gluosnių sodinimas šalia ariamos žemės gali labai prarasti derlių, o gyvatvorės turi apsauginį poveikį gretimose augalų vietose.

Akivaizdu, kad reikia atlikti ilgalaikius agromiškininkystės poveikio ekstremaliomis oro sąlygomis tyrimus. Ypač Vokietijoje, kur agrarinė miškininkystė buvo plačiai paplitusi iki XIX amžiaus, šis požiūris dabar išgyvena atgimimą dėl miestų plėtimosi, rinkos reikalavimų ir sodų plotų mažėjimo.

Politinė parama ir ateities perspektyvos

ES agromiškininkystę skatina nuo 2005 m., tačiau tai dar neįtraukta į nacionalinę žemės ūkio teisę. Artimiausioje Bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) bus teikiama partinė politinė parama agromiškininkystei. Todėl norint protingai išnaudoti šios ūkio formos privalumus, būtini inovatyvūs projektai ir pritaikytas planavimas. Agromiškininkystės sistemų tyrimų koordinavimo tarnybai iki 2025 m. pabaigos bus skirta 260 000 eurų finansuoti mokslinių tyrimų projektai ir mokslininkų tinklų kūrimas.

Jaudinanti naujovė – 2024 m. vasaros semestrą Hohenheimo universitete planuojamas įvesti agrarinės miškininkystės magistrantūros modulis. Tokiomis priemonėmis siekiama ne tik skatinti mokslinius tyrimus, bet ir didinti visuomenės informuotumą apie agrarinės miškininkystės pranašumus, nes tai gali tvariai prisidėti prie aprūpinimo maistu tausiai naudojant gamtos išteklius. Kaip sakoma, geriausias metas sodinti medį buvo prieš dvidešimt metų; antras geriausias laikas yra šiandien.