Radikalėjimas internete: grėsmė mūsų demokratijai!

Radikalėjimas internete: grėsmė mūsų demokratijai!

2025 m. birželio 17 d. Šiaurės Reine-Vestfalijoje įvyko svarbus įvykis, kuriame apie esamą saugumo situaciją ir iššūkius demokratijai kalbėjo NRW Konstitucijos apsaugos biuro vadovas Jürgenas Kayseris. Pavadinimu „Dabartinė saugumo situacija Šiaurės Reine-Vestfalijoje – pasaulinės ekstremizmo krizės ir sąveika / Konstitucijos apsaugos tarnybos vaidmuo ir bendradarbiavimas su policija“, Kayseris aptarė policijos ir Konstitucijos apsaugos tarnybos vaidmenį kovojant su ekstremizmu ir saugant demokratines vertybes. Savo paskaitoje jis perspėjo apie grėsmę demokratijai, kylančią dėl teismų sistemos nepaisymo, valdžių padalijimo menkinimo ir akademinės laisvės puolimo.

Pagrindinis diskusijos susirūpinimas buvo grėsmės, kylančios tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Kayser teigimu, visuomenėje vis labiau pastebima radikalėjimo tendencija, kurią skatina pavojingos skaitmeninės ekstremizmo strategijos. Ypač nerimą kelia išmaniojo telefono, kuris veikia kaip „radikalizacijos mašina jūsų kišenėje“, vaidmuo, nes jis leidžia jaunimui būti įtrauktam į ekstremizmo tendencijas.

Skaitmeninio ekstremizmo grėsmės

Dešinieji ekstremistai ypač masiškai naudojasi internetu, kad įdarbintų ir sutelktų naujus pasekėjus. Dabartinėje Federalinės Konstitucijos apsaugos tarnybos brošiūroje nagrinėjama, kaip internetas veikia kaip dešiniojo sparno ekstremistinio radikalėjimo variklis. Šie aktoriai pirmiausia naudojasi socialinės žiniasklaidos platformomis, tokiomis kaip „Facebook“, „X“ (anksčiau „Twitter“), „Steam“ ir „Telegram“, o pastaroji yra centrinis dešiniojo sparno ekstremistinių scenų kontaktinis taškas. Šios platformos leidžia ne tik kurti tinklus ir verbuoti, bet ir skleisti rasistinę, antisemitinę ir antidemokratinę propagandą.

Strateginę komunikaciją vykdo dešiniųjų ekstremistų influenceriai ir troliai, kurie, siekdami peržengti politinio diskurso ribas, subtiliai maišo turinį su socialinėmis problemomis. Dinamizavimo procesai skaitmeninėje erdvėje gali paskatinti dešiniųjų teroristinius smurto aktus, kaip aiškiai rodo išpuoliai Halės 2019 m. ir Hanau 2020 m. Saugumo institucijos, įskaitant BfV, atidžiai stebi šią raidą ir stengiasi nustatyti radikalizuotus asmenis ir tinklus.

Konstitucijos apsaugos tarnybos ir policijos bendradarbiavimas

Konstitucijos apsaugos tarnybos ir policijos bendradarbiavimas yra būtinas siekiant apsaugoti demokratiją. Nors Konstitucijos apsaugos tarnyba specializuojasi ankstyvame ekstremizmo atskleidime ir analizėje, policija veikia kaip matoma valstybės institucija, turinti didelį gyventojų pasitikėjimą. Šiuo bendradarbiavimu siekiama perteikti demokratines vertybes kasdieniame gyvenime ir informuoti piliečius apie grėsmes.

Kai kurios priemonės, kurias policija įgyvendina Miunsteryje, be kita ko, aktyviai stiprina pasitikėjimą demokratija ir darbu su vaikais, jaunimu ir pabėgėliais. Policija taip pat siekia skatinti pasitikėjimą religinėmis bendruomenėmis ir keistuolių bendruomene bei aktyviai kreiptis į žmones, kurie mažai pasitiki valstybe.

Galimybės veikti visuomenei

Kiekvienas asmuo turi laikytis pagarbaus požiūrio ir pasisakyti prieš ekstremistines idėjas ir netikras naujienas. Švietimas ir apšvietimas yra pagrindiniai elementai užtikrinant socialinę sanglaudą ir skatinant pertvarkos procesus. Kreipimasis į pilietinę visuomenę ir internetines bendruomenes aktyviai kovoti su neapykanta ir neapykantą kurstančia kalba internete.

Demokratijos iššūkiai yra įvairūs ir reikalauja didesnio policijos ir Konstitucijos apsaugos tarnybos matomumo bei aktyvaus visų piliečių dalyvavimo. Tik kartu galima sėkmingai kovoti su radikalėjimo ir ekstremizmo pavojais.