Wadephul perspėja: Muitinės ginčas su JAV gali kelti pavojų Europai!

Wadephul perspėja: Muitinės ginčas su JAV gali kelti pavojų Europai!

Artėjant muitų ginčui su JAV, federalinis užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas (CDU) skubiai perspėjo, kad tokie prekybos konfliktai niekam nenaudingi. Spaudos konferencijoje su Indijos užsienio reikalų ministru Subrahmanyamu Jaishankaru Wadephulas pabrėžė, kad muitų įvedimas pakenktų tiek JAV, tiek ES ekonominiam vystymuisi. Reakcija į paskelbtas priemones dabar tenka Europos Komisijai, kurią visapusiškai remia Vokietija, siekdama užsitikrinti prieigą prie Amerikos rinkos. Siekiama apginti Europos rinką ir parodyti įtaigumą diskusijose su Vašingtonu. Šis paaiškinimas pateiktas tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie 50 procentų baudžiamuosius tarifus tam tikroms prekėms iš ES.

Trumpas tai paskelbė per savo internetinį kanalą „Truth Social“, o tarifai įsigalios 2025 m. birželio 1 d. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą, kad vykstančios derybos su Europa neduos rezultatų. Situacija įtempta, nes fone – 2025 m. kovą įvestas 25 procentų tarifų reguliavimas plieno ir aliuminio importui į JAV. Dėl šios priemonės greitai sureagavo ES, paskelbusi apie atsakomąsias priemones. Jie įsigalios 2025 m. balandžio 1 d. ir apims iki 50 procentų tarifus amerikietiškiems produktams, tokiems kaip burbono viskis ir žemės riešutų sviestas.

Pasekmės Europos ekonomikai

ES yra pasirengusi reaguoti į JAV tarifus ir planuoja įvesti priešpriešinius muitus tolesniam importui, ypač žemės ūkio ir pramonės produktams, balandžio mėnesį. ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad tokios priemonės gali lemti kainų kilimą, problemų tiekimo grandinėse ir galimų darbo vietų praradimą. Tačiau Pasaulio ekonomikos institutas (IfW) skaičiuoja, kad tarifų įtaka Europos ekonomikai bus minimali – BVP sumažės vos 0,02 proc. Tikrasis poveikis labai priklauso nuo paklausos ir alternatyvių produktų prieinamumo.

Dabartinė prekybos dinamika atspindi didesnę tendenciją: pasauliniam tarifų mažėjimui nuo XX a. šeštojo dešimtmečio vis labiau atremia kitų šalių protekcionistines priemones. Jürgenas Matthesas iš Vokietijos ekonomikos instituto pabrėžia, kad protekcionizmo augimas buvo stebimas nuo 2008–2009 m. finansų krizės. JAV anksčiau buvo laikomos laisvosios prekybos pradininkėmis, tačiau valdant Trumpui šis kursas buvo staigiai pakeistas. Istoriškai tarifai ne tik apsaugojo vidaus rinką, bet ir generavo pajamas valstybėms.

Pasauliniai prekybos santykiai ir galimas poveikis

Pasauliniame kontekste reikėtų pažymėti, kad tarifai yra įprastas prekybos politikos įrankis. Nors Bendrasis susitarimas dėl muitų ir prekybos (GATT) ir jį įpėdinė Pasaulio prekybos organizacija (PPO) skatino tarifų mažinimą, tarifai vis dar naudojami kaip spaudimo priemonė politinėse derybose. Nors D. Trumpas naudoja tarifus kaip strateginę priemonę spaudimui kitoms šalims, nerimaujama, kad tai gali sukelti visišką prekybos karą.

Tarptautinės įtampos pavyzdys – Kanados pranešimas apie 29,8 mlrd. Kanados dolerių vertės tarifus JAV gaminiams. Kita vertus, Kinija atsakė paskelbdama, kad imsis „visų būtinų priemonių“, kad apsaugotų savo interesus nuo JAV muitų. Situacija tebėra įtempta ir belieka laukti, kaip vystysis prekybos santykiai tarp nukentėjusių veikėjų.

Įtampa tarp tarifų ir laisvosios prekybos paliečia ne tik įmones ir vartotojus, bet turi ir toli siekiančių ekonominių pasekmių. Ekonomistai perspėja, kad augantys tarifai gali padidinti kainas vartotojams ir sutrikdyti tarptautinių tiekimo grandinių sudėtingumą. Tikimasi, kad artėjančios Europos Komisijos ir JAV derybos galėtų nuspręsti, ar muitinės situacijoje bus pasiektas eskalavimas ar susitarimas.