Perkūnijos paslaptys: štai kaip žaibuoja ir į ką turėtumėte atkreipti dėmesį!
Sužinokite, kas nutinka per perkūniją, kaip žaibuoja ir kokios saugos priemonės yra svarbios. Dabartinė statistika ir faktai.

Perkūnijos paslaptys: štai kaip žaibuoja ir į ką turėtumėte atkreipti dėmesį!
Perkūnija – žavus ir kartu pavojingas gamtos reiškinys, kurį sukelia kylančios drėgnos oro masės. Šios oro masės paprastai yra šiltesnės nei aplinka ir prisideda prie kamuolinių debesų susidarymo, kurie tam tikromis sąlygomis gali vystytis toliau. Taip susidaro galingi audros debesys, žinomi kaip kamuoliniai debesys, kurie, priklausomai nuo geografinės padėties, gali pasiekti 10–20 kilometrų aukštį. Tai sukuria sudėtingą elektros įtampų tinklą, kuris gali siekti kelis milijonus voltų. Tai praneša ZVW.
Šiuose audros debesyse yra stiprus aukštyn srautas, kuris nedideles ledo daleles gabena aukštyn. Susidūrimas su didesniais skysto vandens lašeliais sukelia krūvių atsiskyrimą: ledo kristalai įkrauna teigiamą krūvį, o vandens lašeliai – neigiamai. Šis krūvių atskyrimas sukelia įtampą debesyje, kuri gali išsikrauti kaip žaibas, nesvarbu, ar debesyje, ar tarp skirtingų debesų, ar tarp debesų ir žemės. Žaibai yra ne tik įspūdingi, bet ir gali būti kelių kilometrų ilgio; Ypač ilgas žaibo blyksnis buvo užfiksuotas JAV 2020 m., kurio ilgis viršijo 750 kilometrų.
Pavojai ir apsaugos priemonės
Žaibas gali įkaitinti orą iki įspūdingų 30 000 laipsnių Celsijaus. Šis spartus temperatūros kilimas sukelia sprogstamą oro išsiplėtimą, kuris suvokiamas kaip griaustinis. Įdomu tai, kad tai vyksta taip greitai, kad viršija garso greitį. Todėl norint įvertinti perkūnijos atstumą, rekomenduojama skaičiuoti sekundes tarp žaibo ir griaustinio ir rezultatą padalyti iš trijų – ši paprasta gudrybė gali padėti laiku ieškoti prieglobsčio.
Vokietijoje 2024 m. buvo užregistruota daugiau nei 1,5 mln. žaibo smūgių, kurių srovės stiprumas ne mažesnis kaip 5 kA – tai didžiausias skaičius nuo 2018 m. Iš jų apie 210 000 žaibų trenkė į žemę, vidutiniškai kas dvi su puse minutės. Stipriausi žaibo smūgiai, kurie gali įvykti perkūnijos pabaigoje, yra ypač pavojingi. Jie pasiekia daugiau nei 150 000 amperų srovę, o kraštutiniais atvejais net daugiau nei 300 000 amperų. Prieglobsčio reikėtų ieškoti tvirtuose pastatuose ar automobiliuose. Būnant lauke patartina vengti aukštų daiktų ir vandens telkinių.
Lietaus kvapas
Daugeliui pažįstamas reiškinys – būdingas lietaus kvapas, atsirandantis pirmiesiems lašams nukritus ant sausos žemės. Tai vadinama petrichoru ir sukuriama derinant natūralius augalinius aliejus ir burbuliukus, kai patenka lietaus lašai. Šie ypatingi kvapai ir žaibo generuojama elektros įtampa prisideda prie unikalios atmosferos perkūnijos metu.
Apibendrinant galima teigti, kad perkūnija yra ne tik įspūdingi gamtos reiškiniai, bet ir pajudina įvairius fizinius procesus. Jie padidina elektros įtampą tarp atmosferos ir žemės, todėl veikia kaip elektrostatiniai generatoriai. Perkūnijos ir žaibo tyrimai svarbūs ne tik prognozuojant orus, bet ir siekiant apsisaugoti nuo žaibo daromos žalos bei tobulinti saugumo perkūnijos priemones.