Revoliucija statybose: daugkartinio naudojimo betoniniai klojiniai Stuttgart 210!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Ingersheim pristato Stuttgart 210 realaus pasaulio laboratoriją – bandomąjį projektą, skirtą pakartotiniam klojinių elementų panaudojimui statybose.

Ingersheim präsentiert das Reallabor Stuttgart 210 – ein Pilotprojekt zur Wiederverwendung von Schalungselementen im Bauwesen.
Ingersheim pristato Stuttgart 210 realaus pasaulio laboratoriją – bandomąjį projektą, skirtą pakartotiniam klojinių elementų panaudojimui statybose.

Revoliucija statybose: daugkartinio naudojimo betoniniai klojiniai Stuttgart 210!

2025 m. spalio 30 d. dėmesys bus skiriamas naujoviškiems pakartotinio naudojimo statybose metodams. Puikus pavyzdys yra mokslinių tyrimų projektas „Stuttgart 210“, kurio metu tiriamas pakartotinis betoninių klojinių panaudojimas. Statant Štutgarto centrinę stotį, žinomą kaip Stuttgart 21, reikėjo panaudoti apie 550 betoninių formų, kurių dauguma buvo panaudotos tik vieną kartą.

Šie klojiniai buvo naudojami įvairiems elementams, tokiems kaip atramos, stoglangiai ir geležinkelio tunelių skliautai bei kraštinės jungtys. Konkrečiai, maždaug 80 skirtingų elementų buvo panaudoti puodelių atramoms, kurios tarnavo kaip mobilus klojinys. Daugelis šių klojinių buvo pašalintos kaip pavojingos atliekos tik vieną kartą panaudojus, todėl projektas yra ypač aktualus.

Bendradarbiavimas ir bandomieji projektai

Projektas glaudžiai bendradarbiauja su Deutsche Bahn ir bendrovėmis Ed Züblin ir Züblin Timber. Keturių bandomųjų projektų statybai iš viso buvo panaudoti 84 klojinių elementai. Šie projektai vykdomi Ingersheimo, Marbacho, Štutgarto ir Manheimo miestuose. Tikroji laboratorija Ingersheim mieste buvo pirmasis bandomasis projektas, kuris buvo baigtas 2024 m. ir dabar veikia kaip jaunimo susitikimų vieta.

Ingersheime esančio pastato išorinis apvalkalas sudarytas iš tvirtos konstrukcinės medienos, lentų klojinių ir trijų sluoksnių plokščių. Interjero elementai sudaryti iš dvylikos klojinių elementų ir sudaro skulptūrinį interjerą. Šis naujoviškas požiūris gali visam laikui pakeisti statybos būdus regione.

Ekologinės pusiausvyros iššūkiai

Nepaisant daug žadančių metodų, gyvavimo ciklo vertinimas rodo trūkumus. Visų pirma, manoma, kad problemų kyla dėl išmetimo laiko ir duomenų kokybės. Biogeninės statybinės medžiagos šiuo metu negali būti tinkamai atspindėtos gyvavimo ciklo vertinime, o į biogeninių komponentų CO₂ surišimo potencialą neatsižvelgiama, todėl atsiranda trūkumų.

Tačiau pavyzdiniai Štutgarto Vaihingeno realaus pasaulio laboratorijos skaičiavimai rodo teigiamą CO₂ surišimo poveikį pakartotinai naudojamuose klojinių elementuose. Šie rezultatai pabrėžia tolesnių šios srities tyrimų ir plėtros poreikį.

Projektą finansuoja Holzbau-Offensive Baden-Württemberg ir jis aktyviai bendradarbiauja su keliais universitetais, įskaitant Konstanco taikomųjų mokslų universitetą, Štutgarto taikomųjų mokslų universitetą ir Karlsrūhės taikomųjų mokslų universitetą. Norėdami gauti daugiau informacijos, suinteresuoti asmenys gali apsilankyti projekto svetainėje stuttgart210.de apsilankymas.

Pakartotinis medžiagų naudojimas yra pagrindinė tebevykstančios diskusijos apie tvarumą ir išteklių tausojimą statyboje. Projektas „Stuttgart 210“ parodo, kaip tvarios statybos potencialas gali būti išnaudotas taikant naujoviškus metodus ir bendradarbiaujant.