Šilumos siurblys: ekologiškas šildymo sprendimas kiekvieniems namams!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Vangene ekspertai aptarė šilumos siurblių senuose pastatuose ekonominį naudingumą. Sužinokite daugiau apie CO2 emisijas ir subsidijas.

In Wangen diskutierten Experten über die Wirtschaftlichkeit von Wärmepumpen im Altbau. Erfahren Sie mehr über CO2-Emissionen und Förderungen.
Vangene ekspertai aptarė šilumos siurblių senuose pastatuose ekonominį naudingumą. Sužinokite daugiau apie CO2 emisijas ir subsidijas.

Šilumos siurblys: ekologiškas šildymo sprendimas kiekvieniems namams!

2025 m. gegužės 24 d. Neuravensburge įvyko eilinis Žaliojo atvirojo sąrašo (GOL) Wangen susirinkimas šilumos siurblių senuose pastatuose tema. Apie 50 susidomėjusių piliečių atvyko pasiklausyti diplomuoto inžinieriaus (FH) Rainerio Lanzo iš Vangeno paskaitos. Jis paaiškino dabartinę šildymo situaciją Vokietijoje ir leido suprasti, kad šilumos siurbliai yra tvarus ir ekonomiškas šildymo problemos sprendimas. Remiantis [schwaebische.de], kiekvienas vokietis kasmet išmeta 10,4 tonos CO2, o 22 % CO2 išmetama iš būsto.

Dabartiniam šildymo metodų kraštovaizdžiui būdingi dujos (50 proc.), nafta (25 proc.), centralizuotas šildymas (15 proc.) ir tik 6 proc. namų ūkių naudoja šilumos siurblius. Lanz akcentavo šilumos siurblių technologijos pranašumus ir pabrėžė jos ekonomiškumą. Pranešėja paaiškino, kad šilumos siurbliai yra ne tik draugiški aplinkai, bet ir gali lemti ženkliai mažesnes šildymo išlaidas. Kai elektros kaina yra 25 centai už kilovatvalandę, šildymo kaštai naudojant šilumos siurblį siekia apie 5 centus už šilumos kilovatvalandę, o tai yra beveik perpus mažiau nei naftos ar dujų.

Ekonominė nauda ir efektyvumas

Pagrindinis Lanzo pristatymo akcentas buvo šilumos siurblių efektyvumas. Metinis sistemų efektyvumo koeficientas (JAZ) yra 500 % efektyvus, o iškastinio šildymo sistemos pasiekia tik 90 %. Tai reiškia, kad šilumos siurbliai ilgainiui dirba žymiai ekonomiškiau ir su mažesne emisija. Nors šilumos siurblio įrengimas mažame name reikalauja apie 30 000 eurų investicijų, tai ekonomiškai prasminga, palyginti su kitais šildymo būdais, ypač kai atsižvelgiama į 30–70% valstybės subsidijas.

Be finansavimo, federalinė vyriausybė kitais metais turės 16,7 mlrd. eurų senų šildymo sistemų keitimui paremti. Tokios naujoviškos programos kaip KfW taip pat siūlo mažų palūkanų paskolas šilumos siurbliams įsigyti, o tai dar labiau sumažina finansinę naštą. „Fraunhofer ISE“ atliktas tyrimas rodo, kad šilumos siurbliai ilgainiui daugeliu atvejų yra ekonomiškesni nei dujinis šildymas tiek individualiuose, tiek daugiabučiuose namuose ([ise.fraunhofer.de]).

Ekologinės perspektyvos

Šilumos siurblio CO2 emisija yra tik 8 g/kWh, palyginti su 223 g/kWh dujų ir 300 g/kWh alyvos. Tai ne tik parodo šilumos siurblio technologijos ekologiškumą, bet ir išryškina šildymo sistemos elektrifikavimo poreikį. Elektrifikavimas gali padėti toliau mažinti išmetamo CO2 kiekį, ypač todėl, kad CO2 kaina ir atsinaujinančios energijos plėtra ateityje pagerins ekonominį gyvybingumą.

Dar vienas privalumas yra nuolat tobulėjančios technologijos, pavyzdžiui, fotovoltinių sistemų integravimas, siekiant sumažinti eksploatavimo išlaidas. PV sistemų naudojimas prisideda prie geresnio šilumos siurblių sistemų sąnaudų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų balanso. Ilgalaikė perspektyva rodo, kad šilumos siurbliai vis ekonomiškesni ne tik naujuose, bet ir nerenovuotuose ar iš dalies renovuotuose senuose pastatuose ([haufe.de]).

Apibendrinant galima teigti, kad šilumos siurblys yra tvari alternatyva tiek ekologiškai, tiek ekonomiškai, ypač keičiant ar atnaujinant esamas šildymo sistemas. Rainerio Lanzo argumentai apie ekonominį efektyvumą ir teigiamą poveikį aplinkai yra aktualūs ir svarbūs pereinant prie energetikos Vokietijoje.