Surūdijusi amunicija Šiaurės ir Baltijos jūrose: greita programa prasidėjo!
„Amunicijos šalinimo savaitėje“ ekspertai diskutuos apie senos amunicijos išgavimą Šiaurės ir Baltijos jūrose, remiamą 100 milijonų eurų iš federalinės vyriausybės.

Surūdijusi amunicija Šiaurės ir Baltijos jūrose: greita programa prasidėjo!
Amunicijos jūroje problema yra aktuali problema Vokietijos Šiaurės ir Baltijos jūros vandenyse. Mattesas sako, kad Baltijos jūroje amunicija užterštų teritorijų saugumas nėra tinkamai organizuotas. Vis dar yra neišspręstų klausimų ir netinkamų priemonių, kad būtų atsižvelgta į aplinkos apsaugą ir saugą, o federalinė vyriausybė skiria didelius finansinius išteklius, kad paspartintų užterštų vietų atkūrimą.
Pagal federalinės vyriausybės skubios pagalbos programą numatyta skirti 100 milijonų eurų. Šios lėšos skirtos aplinkai kenksmingoms kovos priemonėms pašalinti iš jūros. Daugiau nei 200 ekspertų iš 16 šalių neseniai susirinko Kylyje vykusioje „šaudmenų šalinimo savaitėje“, kad aptartų sprendimus, kaip pašalinti pavojingas užterštas vietas ir spręsti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos klausimus. Kitas konferencijos akcentas – Kylio laivų statyklos TKMS pristatyta naujoviška plūduriuojanti šalinimo platforma.
Atkūrimo technologijų pažanga
Nuo 2024 m. liepos mėn. bus išbandytos naujos technologijos, skirtos karinėms medžiagoms aptikti ir atgauti. Paveiktos vietovės yra Pelzer Haken ir Haffkrug Liubeko įlankoje. Šis projektas, kuriuo siekiama sukurti plūduriuojantį įrenginį, skirtą didelio masto senos amunicijos atgavimui, vykdomas globojant Šlėzvigo-Holšteino energetikos pereinamojo laikotarpio, klimato apsaugos, aplinkos ir gamtos ministerijai (MEKUN).
Nemažą projekto dalį sudaro bandomasis atkūrimas, kurį planuojama pradėti 2024 m. liepą. Gelbėjimo bendrovės iš viso nori iš jūros išgauti 50 tonų amunicijos. Šlėzvigo-Holšteino aplinkos ministras Tobiasas Goldschmidtas pabrėžia šių priemonių skubumą, siekiant išvengti aplinkos taršos ateityje. „Senos Antrojo pasaulinio karo amunicijos atgavimas yra būtinas norint apsaugoti mūsų vandenis“, – aiškina Goldschmidtas.
Iššūkiai ir priemonės
Gelbėjimas Liubeko įlankoje kelia ypatingų iššūkių, nes jūros dugne yra įvairių rūšių amunicijos, įskaitant šovinius, amunicijos dėžes ir net 500 kilogramų bombas. Skaičiuojama, kad Vokietijos Šiaurės ir Baltijos jūrose saugoma apie 1,6 mln. tonų senos amunicijos. Siekiant efektyviai ir saugiai atlikti darbus, bus naudojamos nuotoliniu būdu valdomos povandeninės transporto priemonės bei specializuoti griebimo įrankiai.
Taip pat naudojamas autonominis nardymo robotas „Greyshark“, kuris aprūpintas 17 jutiklių ir gali analizuoti amunicijos būklę. Rugsėjo mėnesį Liubeko įlankoje planuojamos tolesnės gelbėjimo operacijos, siekiant įgyti žinių sistemingam gelbėjimui. Tuo pat metu svarstomas projektas Meklenburgo įlankoje.
Išmesti šaudmenys apdorojami deginimo gamykloje Miunsteryje, Žemutinėje Saksonijoje. Siekdama pažangos, federalinė vyriausybė yra pasirengusi iki 2026 m. pabaigos sukurti funkcionalią plaukiojančią platformą, skirtą atliekų apsaugos medžiagų atrankai, regeneravimui ir šalinimui.
Apskritai akivaizdu, kad įgyvendinant ir suplanuotomis priemonėmis tarptautinis bendradarbiavimas ir naujausios technologijos vaidina lemiamą vaidmenį kovojant su užterštomis vietomis jūroje. Iki 2040 m. pabaigos Baltijos jūra be ginkluotės perspektyvos yra optimistinės, tačiau tam reikia turėti pakankamai finansinių išteklių ir vaisingą technologinę pažangą.