Šeimos politika pereinamuoju laikotarpiu: kodėl tėvai jaučia daugiau prasmės, bet mažiau pasitenkinimo

Šeimos politika pereinamuoju laikotarpiu: kodėl tėvai jaučia daugiau prasmės, bet mažiau pasitenkinimo

Dabartinė diskusija apie šeimos politiką Vokietijoje ir Švedijoje rodo, kaip skiriasi požiūris į paramą tėvams. Skandinavijos vyriausybės, ypač Švedijoje, yra nuolatos įsipareigojusios palengvinti tėvams tenkančią naštą tiek finansiškai, tiek laiko atžvilgiu. Į šias pastangas visada žiūrima iš lygybės perspektyvos, kaip praneša Bietigheimer Zeitung.

Teigiami pokyčiai matyti iš plataus tyrimo, kuris taip pat svarbus Vokietijos politikai. Visų pirma, Vokietijos šeimos politikos pažanga buvo tarptautiniu mastu pripažinta 2000-ųjų pabaigoje, ypač išplečiant vaikų priežiūrą ir įvedant tėvų pašalpą. Nepaisant to, anot tokių ekspertų kaip Hudde, dabartinis Vokietijos šeimos politikos postūmis jau sunkiai pastebimas. Dėl šios būklės daugelis žmonių, nepaisant tėvystės iššūkių, atranda savo, kaip tėvų, vaidmens prasmę.

Palyginimas su Švedija

Švedija Moterskapspenning, žinomą kaip motinystės pašalpa, pavertė tėvų draudimu dar 1974 m., suteikdama šaliai novatorišką šeimos politikos statusą. 1978 metais buvo pradėta naujoviška plakatų kampanija, skatinanti vyrus kreiptis dėl vaiko priežiūros atostogų. Sunkiaatletis Lennartas „Hoa-Hoa“ Dahlgrenas, kaip reklaminis veikėjas, turėjo skatinti pavyzdinių pavyzdžių supratimą. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepaisant kampanijos, pats Dahlgrenas nepasinaudojo vaiko priežiūros atostogų, o tai rodo, kaip lėtai gali keistis socialinės normos, kaip rodo Süddeutsche Zeitung0litting-19ttensp4.

Švedijos politika rodo, kad tokios paskatos gali sukelti politinių pokyčių visuomenės lūkesčiuose. Šeimai palankių įstatymų įvedimas dažnai taip pat lemia lyčių lygybės didėjimą ir laikui bėgant keičia elgesio normas.

Palyginti su Vokietijos politika

Palyginti su Švedija, [Friedricho Eberto fondo] paskelbtame tyrime (https://www.fachportal-paedagogik.de/literatur/vollanzeige.html?FId=3060720) Vokietijos šeimos politika nepasisekė per daug. Tyrime lyginama šeimos politika lygybės politikos požiūriu Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje. Aiškėja, kad nepalankiausios sąlygos yra Vokietijoje, o Švedijoje ir Prancūzijoje – kur kas geresnės sąlygos.

Diskusijai apie šeimos klausimus ypač didelę įtaką daro tėčių įsitraukimas į šeimą ir gyvenimo būdo įvairinimas. Vokietijoje siekiama geresnės darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, tačiau belieka tikėtis, kad politinius sprendimus priimantys asmenys pajus įkvėpimą inicijuoti būtinas reformas.

Apskritai visuomenėje kinta mentalitetas, kuriame daugelis tėvų ieško prasmės ir priklausomybės savo vaidmeniui. Šeimos politika turi į tai reaguoti, kad suteiktų šeimoms reikalingą paramą.