Vyskupas Krämeris: Diakonų tarnystė – viltis užmirštamiesiems!

Vyskupas Krämeris: Diakonų tarnystė – viltis užmirštamiesiems!

Tuo metu, kai daugelis žmonių yra marginalizuoti, vyskupas dr. Krämeris savo kalboje turėjo galimybę pabrėžti pagrindinę diakono svarbą krikščionybėje. Jis pabrėžia Jėzaus Kristaus meilę, kuri ypač nukreipta į atstumtuosius ir užmirštuosius. Taip jis susieja bažnyčios veiksmų sielą su rūpinimusi vargstančiais bendražmogiais. „Bažnyčia, kuri netarnauja, niekam netarnauja! jis cituoja buvusį vyskupą Jacques'ą Gaillot, kad parodytų esminį bažnytinių pamaldų vaidmenį. Šios tiesos atsispindi ir dabartinėje popiežiaus Pranciškaus pozicijoje, kuri diakonų tarnybą laiko bažnyčios misijos šerdimi.[DRS praneša, kad…]

Velionis popiežius savo apmąstymuose apie Bažnyčios raidą taip pat minėjo „Vilties veidus“. Jis tikėjo, kad viltį galima rasti net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Žinia aiški: bažnyčia turi rūpintis žmonėmis, kurie dažnai gyvena vienatvėje, izoliacijoje ir atskirtyje. Esant šiai pareigai, diakono tarnystė tampa besąlygišku visų žmonių rūpesčiu, todėl yra krikščioniškumo pagrindas. Šiame kontekste vyskupas Krämeris kalba apie tikėjimo mokymo vietas, kylančias iš susitikimų su žmonėmis, esančiais visuomenės paraštėse.

Diakono tarnystė

Savo kalboje Romos vyskupijos diakonams popiežius Pranciškus pakartojo esminę tarnystės Bažnyčioje svarbą. Ši kalba vyko Vatikane „Aula delle Benedizioni“ ir buvo transliuojama tiesiogine vaizdo transliacija. Dalyvavo diakonai, kardinolas vikaras Angelo De Donatis, Caritas direktorius Giustino Trincia ir diakonų artimieji. Popiežius pasinaudojo šia galimybe sukritikuoti klerikalizmą, kurį jis apibūdina kaip „kunigų kastą“, kuri iškelia save aukščiau už Dievo tautą.[Vatican News praneša, kad...]

Pranciškus taip pat pabrėžia, kad tikroji Bažnyčios galia slypi tarnystėje, o ne kituose aspektuose. Jis ragina diakonus nelaikyti savęs „puskunikais“ ar „prabangiais altaristais“, o susitelkti į „labdaros diakoniją“. Tai reiškia didesnį pasirengimą tiek viduje, tiek išorėje vykdyti savo narių, ypač pagyvenusių, sergančių ir atskirtųjų, pareigas. Popiežius Pranciškus ragina diakonus ginti stokojančius ir silpnuosius ir skirti jiems ypatingą dėmesį.

Viltis ir malda kaip stiprybės šaltiniai

Vyskupas Krämeris kreipiasi į kandidatus į šventimus integruoti tarnystės aspektą į savo gyvenimą ir pabrėžia maldos, kaip stiprybės šaltinio, svarbą sunkiais laikais. Šiame kontekste viltis apibūdinama kaip stiprybė, kurią maitina Dievo padrąsinimas ir draugystė su Jėzumi. Į užribį esančius žmones žiūrima ne tik kaip į meilės veiksmą, bet ir kaip į esminį Kristaus mėgdžiojimą. Tai aiškiai parodo, kad diakono tarnystė gerokai viršija bažnytinius įsipareigojimus ir gali veikti kaip erdvė žmoniškumui visuomenėje.