Krizė už grotų: kaip kalėjimai nori užkirsti kelią savižudybėms

Krizė už grotų: kaip kalėjimai nori užkirsti kelią savižudybėms

Vokietijos kalėjimuose kaliniai kovoja ne tik su izoliacija ir laisvės praradimu, bet ir su rimta emocine įtampa. Dažnas smurto baimės, kontrolės praradimo jausmas ir gėda dėl padarytų nusikaltimų užkrauna didelę naštą įkalintiesiems. Į šią problemą rimtai žiūri Federalinė savižudybių prevencijos darbo grupė (BAG), kuri 2000–2023 m. Vokietijoje iš viso užfiksavo 1 794 kalinių savižudybes, įskaitant 1 736 vyrus ir 58 moteris. Vidutiniškai tai reiškia 72 savižudybes per metus su dideliais svyravimais: 2000 m. buvo užregistruota 117 savižudybių, o 2019 m. jų buvo tik 43.

Panašiai nerimą kelia situacija Badene-Viurtemberge. Per pastaruosius dešimt metų čia nusižudė 89 vyrai nuo 17 iki 79 metų amžiaus. Labiausiai paplitęs metodas yra pasmaugimas, kuris pabrėžia dažnai netinkamas priežiūros galimybes kalėjimuose. Didžiausias rodiklis užfiksuotas 2016, 2021 ir 2022 metais, kiekvienoje – po 12 savižudybių. Priešingai, mažiausias skaičius buvo 2018 ir 2020 m., kai buvo užfiksuota tik po penkias savižudybes.

Rizikos veiksniai kalėjimų sistemoje

Savižudybės rizika ypač didelė tam tikroms kalinių grupėms. Tai yra kaliniai, kuriems taikomas kardomasis kalinimas, jauni ir vyresni kaliniai, taip pat tie, kuriems taikoma ilga laisvės atėmimo bausmė arba yra psichikos ligų. Yra padidėjusi rizika, ypač pirmosiomis dienomis po įkalinimo. BAG apklausų duomenimis, savižudybės rizika kardomajame kalinime yra didesnė nei kalėjime.

Siekiant anksti nustatyti kalinius, kuriems gresia pavojus, 2022 m. pabaigoje buvo pradėtas atrankos procesas. Ši patikra atliekama iš karto po kalinio atvykimo kaip pradinės apklausos dalis. Tai žingsnis teisinga linkme suteikti pažeidžiamiems kaliniams jiems reikalingą paramą. Kalėjimo pareigūnams tenka esminė apsaugos ir priežiūros pareiga ir jie turi aktyviai dalyvauti savižudybių prevencijoje.

Infrastruktūra ir prevencijos priemonės

Siekiant pagerinti situaciją, kai kuriuose kalėjimuose jau yra kameromis stebimos kameros, skirtos nusižudžiusiems kaliniams. Be to, dabartinės naujojo Rotveilio kalėjimo koncepcijos rodo, kad savižudybių prevencijos metodai jau integruojami į planavimo ir statybos etapą. Tai apima specialias sulaikymo patalpas, kurios skirtos sukurti teigiamą atmosferą elgsenai su kaliniais ir tuo pat metu užtikrinti reikiamą personalo kontrolę.

Iki 2024 m. Badene-Viurtemberge jau buvo užfiksuoti 332 bandymai nusižudyti. Didžiausias skaičius buvo 2017 m. – 43 bandymai, o 2020 m. – tik 17. Priešingai populiariems įsitikinimams, tyrimai rodo, kad daugelis kalinių kenčia nuo psichikos ligų, kurios laikomos savižudiško elgesio rizikos veiksniu. Kalėjime esančios paramos sistemos, pavyzdžiui, patyrę kaliniai, padedantys rizikos grupės kaliniams, yra dar vienas būdas užkirsti kelią ir gerinti psichinę sveikatą kalėjime.

Savižudybių prevencijos iššūkiai kalėjimų sistemoje yra sudėtingi ir reikalauja visapusiškų priemonių bei strategijų. Ekspertai ir organizacijos, tokios kaip BAG, siekia pagerinti kalinių gyvenimo sąlygas ir tvariai sumažinti savižudiško elgesio riziką.

Apibendrinant galima teigti, kad Vokietijos kalėjimuose efektyviai įgyvendinamų savižudybių prevencijos koncepcijų poreikis neginčijamas. Tikslas – atitinkamomis priemonėmis apsaugoti kalinių gyvybę ir psichinę sveikatą bei tvariai mažinti savižudybių skaičių.

Norėdami gauti daugiau informacijos, skaitykite Regenbogen.de, SpringerLink ir kiti išsamūs tyrimai šia tema.