Bažnyčia AI amžiuje: sielovados tarp žmonijos ir technologijų

Bažnyčia AI amžiuje: sielovados tarp žmonijos ir technologijų

Katalikų bažnyčia Vokietijoje vis dažniau kreipiasi į dirbtinį intelektą (AI), kad ištirtų jo sielovados ir bažnyčios administravimo galimybes. Neseniai lankydamasis Heilbronne, kuris įsitvirtino kaip AI plėtros centras, vyskupas Klausas Krämeris iš Rotenburgo-Štutgarto vyskupijos sakė, kad AI atnešamus pokyčius turėtų aktyviai formuoti bažnyčia. Dirbtinio intelekto galimybes jis planuoja išnaudoti administruojant, ypač siekiant efektyviau valdyti finansinius srautus ir taupyti resursus. Nors vyskupas Krämeris pripažįsta AI potencialą terapinėse srityse, tokiose kaip slauga ir medicininė diagnostika, jis taip pat perspėja dėl neatsakingo naudojimo sielovadoje.

Katalikų kunigas Lukas Biermayeris iš Bad Rappenau skeptiškai vertina AI naudojimą sielovadoje. Jis mato žmones sielovados centre ir atmeta AI naudojimą kuriant pamokslus, nes, jo nuomone, jiems reikia asmeninio prisilietimo. Tačiau jis pripažįsta, kad dirbtinis intelektas gali būti naudingas valdant, tačiau pabrėžia, kad naudojant jautrius duomenis reikia būti atsargiems. Vyskupas Krämeris pabrėžia, kad jautrus požiūris į AI yra svarbus, nes tarpasmeninio artumo ir dvasinės gelmės negalima pakeisti. {SWR} taip pat praneša, kad vasaros pradžioje planuojama paskelbti pirmąsias DI gaires vyskupijai.

AI vaidmuo sielovadoje

Dabartinis eksperimentas, atliktas ARD dokumentiniame filme, iliustruoja dviprasmiškas reakcijas į AI remiamą pastoracinę paramą. Evangelikų pastorius Andreasas Dohrnas dalyvavo tyrime, kurio metu keturi emocinių išgyvenimų turintys žmonės bendravo raštu su AI pokalbių robotu. Įvairios dalyvių reakcijos – nuo ​​teigiamų jausmų iki individualaus gilumo stokos – kelia esminių klausimų, kokiu mastu AI gali pakeisti ar praturtinti žmonių santykius. Dokumentinis filmas taip pat rodo, kad daugelis žmonių nesiryžta konsultuotis su AI dėl asmeninių iššūkių, o tai dar labiau sustiprina įtampą tarp technologijų pažangos ir žmonių paramos.

Nors kai kurie tyrinėtojai, pavyzdžiui, Peteris Zimmerlingas, mano, kad dirbtinis intelektas yra vertingas sielovados priedas, kol jis suprantamas kaip terpė, susirūpinimą kelia ir jo etinės ribos. Andreas Lob-Hüdepohl pabrėžia nepakeičiamą žmogaus intelekto vaidmenį sielovadoje. Alena Buyx pabrėžia, kad dirbtinis intelektas turėtų būti naudojamas ypač ten, kur jis gali pranokti žmogiškąsias savybes, todėl reikia kritiškai išnagrinėti technologijos galimybes.

Technologinė pažanga ir etiniai iššūkiai

Vystymas dirbtinio intelekto srityje susiduria su vis augančia etine dilema. AI gali ne tik analizuoti religinius tekstus ar teikti vertimus, bet ir prisidėti prie religinių paslaugų organizavimo bei palengvinti prieigą prie religinio turinio. Tačiau susirūpinimas dėl religinės patirties dehumanizavimo ir AI sistemų šališkumo išlieka. AI pokalbių robotas, prisistatantis „AI Jėzumi“, parodo, kiek šios technologijos jau gali būti naudojamos tikintiesiems palaikyti, nors nuomonės apie jų veiksmingumą ir etiką labai skiriasi.

Todėl Katalikų ir Protestantų Bažnyčia turi spręsti ne tik dirbtinio intelekto galimybes, bet ir riziką. Atsakingas AI naudojimas sielovadoje, orientuotas į teologinius ir etinius požiūrius, gali turėti ilgalaikį poveikį būsimai religinei praktikai. Diskusija apie tai, kaip tinkamai naudoti AI technologiją bažnyčioje, dar tik prasidėjo, ir akivaizdu, kad dirbtinio intelekto integravimas į sielovadą yra daugialypis iššūkis, kurį reikia atidžiai apsvarstyti.