Agromiškininkystė: medžiai užtikrina derlių nuo klimato rizikos!

Agromiškininkystė: medžiai užtikrina derlių nuo klimato rizikos!

Hohenheimo universitetas Štutgarte atlieka svarbų vaidmenį Vokietijos mokslinių tyrimų srityje, atlikdamas ilgalaikį agromiškininkystės tyrimą. Šis tyrimas rodo, kad medžių ir krūmų derinimas su arimu ir ganyklomis gali tvariai stabilizuoti žemės ūkio derlių. Kaip pranešama lksh.de, ilgalaikis tyrimas parodė, kad agromiškininkystė taip pat turi teigiamą poveikį derlingumui Vokietijos vidutinio klimato zonose.

Per laikotarpį nuo 2012 iki 2023 metų tyrime buvo analizuojamas penkių žieminių augalų – įskaitant žieminių žirnių, kvietrugių, žieminių miežių, žieminių kviečių ir rapsų – derlius vienoje iš seniausių agromiškininkystės eksperimentinių plotų Vokietijoje – Ihinger Hof eksperimentinėje stotyje Renningene.

Medžių rūšių ir atstumo įtaka

Tyrimas rodo, kad tokie veiksniai kaip medžių rūšys, atstumas tarp medžių eilių, dirvožemio kokybė ir klimato sąlygos turi didelę įtaką derliui. Didžiausias derlius buvo pasiektas 12–18 metrų atstumu nuo medžių eilių. Netoli gluosnių želdinių derlius labai sumažėjo dėl konkurencijos dėl šviesos ir maisto medžiagų. Priešingai, gyvatvorės turi mikroklimatinį apsauginį poveikį, kuris yra naudingas šalia esantiems augalams.

Ateityje agromiškininkystės sistemos tyrimų koordinavimo biuras iki 2025 m. pabaigos bus finansuojamas 260 000 eurų. Jo tikslas – skatinti mokslininkų, tarpdisciplininių projektų ir ūkininkų tinklų kūrimą. Be to, nuo 2024 m. vasaros semestro Hohenheimo universitete bus siūlomas naujas agromiškininkystės magistrantūros studijų modulis, siekiant toliau skleisti žinias apie šiuos tvaraus auginimo būdus.

Agromiškininkystės sistemos kaip tvarus sprendimas

Agrarinės miškininkystės sistemos pasirodė esąs perspektyvus būdas sumažinti klimato kaitos poveikį žemės ūkiui. Pasak hswt.de, jie ne tik suteikia naudos, pvz., mažina dirvožemio eroziją ir gerina vandens prieinamumą, bet ir didina biologinę įvairovę bei įvairuoja ūkininkų pajamų šaltinius. Tai lemia stabilų bendrą uždarbį.

Nepaisant to, yra svarbių žinių spragų, kurias reikia užpildyti. Visų pirma reikia geriau suprasti kiekybinį agrarinės miškininkystės sistemų poveikį kraštovaizdžio lygiui. Tai apima agromiškininkystės modelio, matematiškai atvaizduojančio agromiškininkystės sistemų fiziologinį poveikį, sukūrimą. Tam reikalingi ilgalaikiai ir visapusiški matavimo duomenys, kurie renkami AgroMEDA projekte.

AgroMEDA glaudžiai bendradarbiaus su ApAg projektu, vadovaujama prof. dr. Stefano Wittkopfo ir dirbs kartu. Pagrindinės projekto užduotys yra duomenų iš kelių agromiškininkystės sričių rinkimas ir suderinimas bei mezoskalės modelio, kuris panaudotų įgytas žinias, sukūrimas.

Apskritai atrodo, kad agromiškininkystė siūlo daug žadančių žemės ūkio perspektyvų. Medžių, krūmų ir pasėlių derinys galėtų ne tik stabilizuoti derlių, bet ir reikšmingai prisidėti prie klimato apsaugos, nes skatina anglies sekvestraciją ir tausų žemės naudojimą.