Grynieji pinigai išlieka karaliumi: kodėl mes kaupiame milijardus po savo čiužiniais
2025 m. birželio 1 d. atlikta apklausa rodo, kad grynieji pinigai išlieka svarbūs mokėjimams, o skaitmeninių mokėjimo būdų ir toliau daugėja.

Grynieji pinigai išlieka karaliumi: kodėl mes kaupiame milijardus po savo čiužiniais
Pastaraisiais metais mokėjimo elgsena Vokietijoje ir Europoje labai pasikeitė. Neseniai atlikta Strategy& apklausa rodo, kad grynųjų pinigų populiarumas mažėja. Tik 23 procentai apklaustųjų vis dar teikia pirmenybę atsiskaitymui grynaisiais, o elektroniniai atsiskaitymo būdai, ypač debeto kortelės, tampa vis svarbesni. Tai patvirtina išaugę bekontakčiai mokėjimai, kurie mažmenininkams atrodo vis patrauklesni, nes jie yra iki septynių kartų greitesni nei atsiskaitymai grynaisiais, aiškina Bavarijos prekybos asociacijos atstovas Berndas Ohlmannas. Tai atitinka Deutsche Bundesbank tyrimą, pagal kurį maždaug 50 procentų mokėjimo operacijų Vokietijoje atliekama grynaisiais pinigais.
Nepaisant šių nuolatinių pokyčių, daugelis žmonių mano, kad grynieji pinigai vis dar svarbūs. Ralfas Wintergerstas, „Giesecke+Devrient“ generalinis direktorius, atkreipia dėmesį į didelį grynųjų pinigų kaupimą. Bundesbanko mokėjimų elgsenos tyrimas, atliktas 2023 m., rodo, kad grynųjų pinigų, naudojamų kaip vertės kaupimas, dalis korona pandemijos metu pasiekė aukščiausią lygį – 43 procentus. Kaip aiškina vadybos konsultantas Gärtneris, grynųjų pinigų apyvartoje padidėjimą ekspertai sieja su keliais veiksniais, įskaitant „kaupimą“, šešėlinę ekonomiką ir jos, kaip rezervinės valiutos, funkciją.
Grynieji pinigai išlieka aktualūs
Negalima nuvertinti grynųjų pinigų svarbos krizinėse situacijose, nes jiems nereikia elektros ar elektroninės infrastruktūros. Tai ypač svarbu ekonominio netikrumo ir krizių metu. Tokie incidentai, kaip lapkritį Bavarijoje A3 automobilyje rastas milijonas eurų, leidžia manyti, kad grynieji pinigai taip pat susiję su nusikalstama veikla.
Tačiau negrynųjų pinigų mokėjimo būdų populiarumas neabejotinas. Bundesbanko duomenimis, dabar 49 procentai mokėjimo būdų yra negrynieji, o tai yra 7 procentiniais punktais daugiau nei ankstesniame tyrime nuo 2021 m. Be to, nuo 2021 m. mobiliųjų mokėjimo būdų dalis išaugo tris kartus ir dabar sudaro 6 procentus. Grynieji pinigai išlieka dominuojantys DACH regione, tačiau Vokietijoje jų dalis sudaro 69 procentus, o Švedijoje – tik 28 procentus.
Skaitmeninis euras trumpai
Vis dažniau diskutuojama tema – skaitmeninis euras. Nors tik trečdalis respondentų Europoje yra susipažinę su centrinio banko skaitmeninėmis valiutomis, apklausos rodo, kad skaitmeninių valiutų priėmimas auga. Yra didesnis noras naudoti skaitmenines valiutas, ypač šalyse, kuriose grynųjų pinigų sunaudojama daugiau. Apklausos duomenimis, 37 procentai respondentų norėtų naudoti skaitmeninį eurą apsipirkimui internetu.
Apskritai galimybė gauti grynųjų pinigų išlieka aktuali problema. 15 procentų apklaustųjų mano, kad tai sunku, o tai yra iššūkis norint pasiekti miesto ir kaimo regionus. Nepaisant pažangos skaitmeninimo srityje, grynųjų pinigų prieinamumo ir jų prieinamumo klausimas tebėra svarbus daugeliui žmonių.