Šokiruojantis gyvsidabrio padidėjimas: upės kelia grėsmę vandenynams ir sveikatai!

Šokiruojantis gyvsidabrio padidėjimas: upės kelia grėsmę vandenynams ir sveikatai!

Skamba pavojaus varpai: gyvsidabrio tarša pasaulio vandenynuose pasiekė nerimą keliantį lygį. Remiantis ataskaita, kurią pateikė Bietigheimo laikraštis Per upes į vandenynus patenkančio gyvsidabrio kiekis smarkiai išaugo. Ypač nukentėjo tokie regionai kaip Pietų Azija, Pietryčių Azija ir Amerika. „Amazon“, gyvsidabrio išmetimo taškas, kasmet pasiekia daugiau nei 200 tonų, iš kurių trys ketvirtadaliai susidaro dėl žmogaus veiklos, ypač dėl nedidelio masto kasybos.

Dabartiniai įvykiai kelia nerimą. Be jau kritinės padėties Amazonės regione, Sibiro upės, tokios kaip Ob ir Jenisejus, taip pat gabena į jūrą nemažus kiekius gyvsidabrio. Mokslininkai, įskaitant Isabel Smith, taip pat praneša apie didėjančią gyvsidabrio koncentraciją Šiaurės Amerikos Jukono ir Kojukuko upėse. Šį padidėjimą daugiausia lemia tirpstantis amžinasis įšalas ir padidėjusi dirvožemio erozija.

Gyvsidabrio taršos priežastys ir pasekmės

Gyvsidabrio poveikis yra pražūtingas. Kaip vienas pavojingiausių toksinų, jis kenkia imuninei ir reprodukcinei sistemai bei centrinei nervų sistemai. Ypač negimę vaikai yra ypač jautrūs toksiškam sunkiajam metalui. Tai taip pat turi įtakos nukentėjusių regionų mitybai: WWF Brazilijos tyrimas rodo, kad Amazonės užterštumas valgomose žuvyse gyvsidabriu dažnai viršija Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytas ribas. Maždaug trečdalis tirtų žuvų mėginių yra paveikta, o tai turi mirtinų pasekmių vietos bendruomenėms, kurių pragyvenimas daugiausia priklauso nuo žvejų.

Aukso kasyba vaidina lemiamą vaidmenį sprendžiant šią problemą. Pasak WWF, aukso gavyba sukelia didžiulį miškų naikinimą ir biologinės įvairovės nykimą, naudojant labai toksiškas chemines medžiagas, tokias kaip gyvsidabris ir cianidas. Šie nuodai patenka į orą, dirvožemį, vandenį ir kelia pavojų vietos gyventojų sveikatai. Infrastruktūra, sukurta aukso gavybai, pvz., keliai ir hidroelektrinės, dažnai sukelia neteisėtą gyvenvietę ir padidina kitą aplinkos blogėjimą, pvz., medienos ruošą ir brakonieriavimą.

Apskritai, greta gyvsidabrio kiekio padidėjimo, yra ir vilties žvilgesys. Palyginti su 1850 m., gyvsidabrio patekimas į Viduržemio jūrą sumažėjo. Tokį mažėjimą daugiausia lėmė tokios priemonės kaip užtvankų statyba, pvz., Asuano užtvanka Egipte, kurios sumažina gyvsidabrio srautą į šiuos vandenis.

Gyvsidabrio keliami pavojai yra pasauliniai, todėl reikia imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir trapią paveiktų regionų aplinką. Biologinės įvairovės apsauga ir aukso gavybos reguliavimas yra labai svarbūs siekiant pažaboti katastrofiškas toksinių išmetimų pasekmes.