Išmokos važinėti į darbą ir atgal: kam iš tikrųjų tai naudinga?

Išmokos važinėti į darbą ir atgal: kam iš tikrųjų tai naudinga?

Diskusijas dėl važinėjimo į darbą ir atgal pašalpos Vokietijoje atgaivina juodai raudonos koalicijos planai. 2025 m. birželio 9 d. tapo žinoma, kad ketinama padidinti fiksuotąjį tarifą. Šiuo metu fiksuotas mokestis yra 30 centų už kiekvieną kilometrą nuo pirmojo kilometro ir 38 centai nuo 21 kilometro. Planuojamas pakeitimas padidins sumą iki 38 centų nuo pirmojo kilometro, o tai reiškia didelę finansinę lengvatą tiems, kurie važiuoja į darbą ir atgal, pavyzdžiui, Markas Nothumas, kuris per dieną įveikia 100 kilometrų nuo Reningeno iki Metzingeno. Nothum mano, kad padidinimas yra teigiama parama keliaujantiems į darbą ir atgal, kurie gali tikėtis kasmet sutaupyti apie 350 eurų, jei nuvažiuos 30 kilometrų per dieną.

Tačiau važinėjimo į darbą ir atgal pašalpa buvo kritikuojama. Klimato aktyvistė Nisha Toussaint-Teachout tai apibūdina kaip klimatui žalingą subsidiją. Jų argumentas grindžiamas įsitikinimu, kad šios finansinės lengvatos pirmiausia naudingos daugiau uždirbantiems asmenims. Federalinė aplinkos agentūra (UBA) pritaria šiai nuomonei, nes mažai uždirbantys negali gauti vienodo dydžio fiksuoto tarifo. Diskusijoje apie naująjį reglamentą „Toussaint-Teachout“ taip pat ragina gerinti susisiekimą viešuoju transportu ir infrastruktūrą, kad daugiau keleivių būtų motyvuoti pereiti prie aplinkai draugiškesnių transporto priemonių.

Socialinė neteisybė dėl važinėjimo į darbą ir atgal pašalpos

Naujas Socialinės ir ekologinės rinkos ekonomikos forumo (FÖS) tyrimas, kurį užsakė Vokietijos klimato aljansas, Vokietijos Caritas asociacija ir WWF Vokietija, atskleidžia socialinį ir ekologinį pašalpos į darbą ir atgal poveikį. Rezultatai kelia nerimą: fiksuotas tarifas yra socialiai nesąžiningas ir blokuoja klimato apsaugą transporto sektoriuje. Šiai subsidijai kasmet skiriama iki šešių milijardų eurų valstybės biudžeto, o daugiau nei 80 procentų pinigų tenka vairuotojams, kurie dažnai patenka tarp 30 procentų daugiausiai uždirbančių.

Daugiau nei 60 procentų mokesčių mokėtojų negauna atstumo pašalpos, nes ji yra mažesnė už fiksuotą verslo išlaidų tarifą. Vokietijos Caritas asociacijos prezidentė Eva Maria Welskop-Deffaa pabrėžia socialinę vienodo tarifo neteisybę ir ragina ieškoti socialiai teisingų ir klimatui palankesnių alternatyvų. Pavyzdžiui, išmanusis viešasis transportas su patraukliais persėdimo taškais galėtų būti sprendimas.

Klimato apsauga panaikinus?

Tyrimo rezultatai rodo, kad panaikinus išmoką važinėti į darbą ir atgal galima būtų sutaupyti apie 2,4 mln. tonų CO2. Koaliciniame susitarime federalinė vyriausybė paskelbė apie socialinį ir ekologinį vienodo tarifo kelionės pašalpos pertvarkymą, kuris turi įsigalioti atgaline data iki 2026 m. Tai apima, be kita ko, fiksuoto tarifo padidinimą iki 38 centų už kilometrą nuo 21 kilometro ir toliau.

Marko Nothumo kelionė automobiliu trunka 90 minučių. Palyginimui, kelionė viešuoju transportu truktų daugiau nei dvi valandas. Jis pabrėžia, kad, jei kelionės laikas būtų palyginamas, pereitų prie naudojimosi viešuoju transportu. Todėl diskusija dėl važinėjimo į darbą ir atgal pašalpos išlieka itin aktuali ir nulemta tiek ekonominių, tiek ekologinių aspektų.

Norėdami gauti daugiau informacijos ir gilesnės įžvalgos į temą, suinteresuotieji gali apsilankyti straipsniuose tagesschau.de ir wwf.de skaityti.